24h MTB maratonas

Ilgiausios ir sunkiausios varžybos, kurios buvo ir bus šiais metais, būtų galima įvardinti MTB 24h Solo važiavimas be jokio palaikymo. Jos yra labai išskirtinės - mano galva, apie 20% rezultato lemia kova su savo mintimis, 40% fizinis pasirengimas, 20% maitinimasis ir 20% pasirengimas oro pokyčiams ir nakčiai. Viską apibendrinus padariau tokias išvadas:

• niekada neužsimerkti ilgiau nei akimirksnį. Apie 22:30 neaiškiais tikslais užsimerkiau keliomis sekundėmis ir smegenys pasiuntė signalą, jog laikas miegoti. Pasidaviau pagundai ir padariau 25 minučių powernap’ą;
• niekada nemiegoti. Naktį tolygiai krentant vidutiniam greičiui nuo 19.6km/h iki ~18km/h norėjau patikrinti ar trumpas miegas kiek nors padeda atstatyti pajėgimą. Nepadėjo. Ir be to - naktį yra labai šalta. Nusprendžiau pamiegoti 2 valandas automobilyje apie 4h ryto, nors turėjau palapinėje miegmaišį. Teko šildytis saloną kelis kartus, nes šiluma po kelių minučių dingdavo;
• pasiruošti tinkamą apšvietimą važiavimui naktį. Turėtas žibintas skleidė apskritimo formos šviesą, kas nelabai padėdavo nuskaityti plačiai šonuose pakabintus ženklus. Geriausia turėti 2 žibintus - plataus spektro ant vairo ir apskritimo formos ant šalmo. 500 liumenų skleidžiamos šviesos pakanka, 750 - daugiau negu reikia;
• pasiruošti tinkamą magnio įkrovą raumenims. Padarius power nap’ą, suėmė mėšlungis abu keturgalvius. Vėliau skausmų nebuvo;
• pasiruošti tinkamą sėdynę ir pratinti užpakalį prie apkrovų. Praleidus ant sėdynės ~10h, pradėjo skaudėti minkštąją dalį. Kiekvienas nelygumas ar šaknelė buvo tarsi dūris su adata. Keistas faktas - važiavimas “ant rato” skausmą dalinai panaikindavo.
• antbačiai - ko gero buvo nuostabiausias dalykas per varžybas. Praleidau su jais visą laiką, buvo labai konfortabilu;
• nenaudoti low-cut kojinių. Po ilgų valandų pradeda graužti odą;
• po varžybų sunku suprasti, jog rankos yra labai silpnos. Tai supratau tik tada, kai vos pavyko užvesti automobilį;
• nepasitikėti organizatorių laiko skaičiavimo matuokliais. Kartais ir jie klysta;
• nevalgyti jokio kieto maisto naktį. Ne dėl to, kad negalima, o dėl to, kad neįmanoma įkasti dėl šalčio ir skrandis sunkiai virškina;
• reikia praktikuoti ilgus išvažiavimus vienam, kadangi per tokias varžybas dažniausiai kalbėsiesi pats su savim. Mintys ateina visokios: vienos motyvuoja, kitos siūlo viską mesti. Turi išlikti visada pozityvus ir žinoti tikslą dėl ko tu čia esi.
• likus iki varžybų 3 dienoms - pasiruošti dviratį. Skirti ypatingą dėmesį važiuoklei, viskas turi veikti tyliai ir sklandžiai. Išvalyti permetėjo žvaigždes. Likus 2 dienoms - pasiruošti maistą ir maitinimosi planą. Likus 1 dienai - pasiruošti viską krovimuisi į automobilį ir prabangiai išsimiegoti;
• visą savaitę gerai pavalgyti, vartoti magnį, gerti daug skysčių ir daug daug miegoti;
• trasą padalinti į kelias dalis - taip lengviau bus įveikti monotoniją, o smegenys galvos apie progresą. Kiekvieną kliūtį vadindavau “pasaulio stebuklas nr X”.

Esu labai patenkintas savo fiziniu pasiruošimu šį sezoną - po visko kojoms reikėjo 1 dienos reabilitacijos, užpakaliui - 2, rankoms - 7 dienų. Nugara atlaikė viską, nors sezono pradžioje skundžiausi dažnais skausmais.