Gran Fondo Kaunas - Marijampolė - Kaunas

Prisimenant K-M-K 2015

Kiek atmintis neapgauna, buvo ankstyvas šeštadienio rytas. Geriant kondensuotu pienu pagardintą kavą ir peržiūrint Facebook’o srautą, akims užkliūna klasiokės įrašas, kuriame giria savo vyrą praėjusiais metais sudalyvavus nevaržybiniame maratone ir kviečia draugus/pažįstamus sudalyvauti šiais metais taip pat. Maratono esmė - nuvažiuoti iš Kauno į Marijampolę ir atgal visiškai neskubant, savo tempu. Renginys sudomina ir užsipuolu Google. Riju eilutę po eilutės, jaučiu kaip užverda kraujas. Nors šiais metais įveikiau tik 622.6km, o ilgiausia kelionė buvo vos 74.8km, visa tai atrodo kaip naujas savo galimybių išbandymas. Skambinu mamai ir pranešu apie rytojaus žygį. Gaunu neigiamą pritarimą, tačiau žinau, kad tokia mamos pareiga, todėl pradedu ruoštis odisėjai.

Sekmadienis. Atvažiuoju į starto/finišo vietą. Galvoje knibžda milijonas nežinomųjų: neįsivaizduoju kaip rengtis visam išvažiavimui, kaip viskas vyks, ar leis tokiam išsišokėliui dalyvauti be išankstinės registracijos, kiek maisto ir gėrimo reikės man. Aplink nieko nepažįstu. Išsitraukiu iš automobilio bagažinės sunkiasvorių lygos čempioną (12.5kg!), užsimontuoju ratą, apsirengiu kaip tinkamas ir važiuoju link registracijos. Ten gaunu numeriuką ir nusprendžiu pasivažinėti aplink iki starto. Kelioms minutėms iki starto dar pavyksta gauti žemėlapį. Woohoo! Sakau sau, jog gera pradžia - pusė darbo, nors jei tas darbas dar nėra net prasidėjęs :)

Startas. Judam iš pradžių lėtai. Įvažiuojam į miesto šurmulį - čia pasitinka didžiai prasižiojusios Kauno kelių duobės. Laimė - nė viena nepasigvelbia mano ratų. Prisijungiu prie pirmosios grupės su Colibri nariais priešakyje ir minam iki maitinimosi posto. Ilgai čia neužsibūnu, pasiilsiu apie 10 minučių ir išminu vienas. Tolumoje pamatau dviejų dviratininkų grupelę, prisijungiu prie jų ir toliau minam iki Marijampolės sukdami virtūškę. Būdami grupelėje susipažįstame: vienas yra ProSport maestro Edvinas, kitas - užkietėjęs plentininkas Mindaugas.

Įvažiuojam į Marijampolę. Čia yra mano didelis kiemas. Čia aš užaugau. Užvedu visus į greitesnį kelią ir pajudam link bibliotekos. Prie jos, žiūriu, jau laukia mama su sese. Privažiuoju pirmiau atsižymėti prie punkto ir tada grįžtu prie šeimos. Mama ištraukia makaronų puslitrinį stiklainiuką, pradedu kramsnoti :) Labai skanūs. Sutartu laiku su chebra vėl susitinkam prie punkto, atsižymime ir išminame atgal į Kauną.

Kelionė į Kauną buvo kiek lėtesnė, vidutinis dažnai siekdavo mažiau nei 30 km/h, kol nesustojom prie paskutinio punkto ir po to neprisijungėm prie organizatorių grupelės :) Važiuojam, vidutinis laikosi apie 40 km/h, pučia gaivus vėjelis, smagu skrieti. Ateina mano eilė vesti grupelę. Garbingas jausmas. Ilgai neužsibūnu ir grįžtu į galą. Mėgaujuosi greičiu…

Lieka keli kilometrai iki finišo. Prasideda duobių atkarpa. Važiuojam greitai, greitai tenka ir manevruoti tarp išsižiojusių burnų. Ir tik pyyyst. Suskamba didelis metalo trenksmas, duobė pagavo nelemtą mano priekinį ratą. Laimė - ratas sveikas, pasidedu dviratį į šoną ir neskubėdamas pradedu keisti kamerą. Susitvarkęs po savim, su Mindaugu pajudam į finišą.

Finišas. Gaunu medalį ir porciją plovo. Jis truputį sausokas, mėsa sunkiai lenda. Susėdę ant bordiūro aptariam važiavimą, susipakuoju dviratį ir grįžu atgal į Vilnių. Nuostabus renginys, daug potyrių ir emocijų.

Štai ir 2016-ieji atėjo

Šiais metais šis renginys yra vienas iš laukiamiausių renginių TOP ketverte. Pernelyg niekaip ypatingai nesiruošiau - labiau pasitikėjau savo jėgomis, praktika, pasiruošimu ir nauja technika.

Keliuosi apie 6:20, užvirinu vandenį, pasiruošiu avižinių dribsnių košę, arbatą, viską užpilu verdančiu vandeniu, ir, kol aušta, nueinu į dušą. Pradedu valgyti apie 7h, tuo pačiu planuoju vežimosi inventorių. Apie 7:20 pradedu dėliotis viską į krepšius, viską nusinešu iki mašinos, ir apie 8h išvažiuoju užsipilti kuro. Pagal planą vėluoju 15 minučių, taigi reikės paspausti greitkelyje. Išminu 130km/h, matau, kaip atvykimo laikas į vietą sumažėja nuo 9:21 iki 9:18. Galvoju dar reikia palaikyti tokį greitį iki 9:15 ir bus gerai - bus kelios minutės rezervui. Pravažiuoju kelis radarus su didesniu nei leistina greičiu, mintyse tikiuosi, jog jie neveikia. Artėja išsukimas į Kauną. Kelias dešimtis metrų nuvažiavęs suprantu, jog pataikiau ne į Petrašiūnus. Nepataikau antri metai iš eilės :) Apsisuku ir nuriedu sėkmingai per Kauną į starto/finišo vietą.

Sustoju beveik toj pačioj vietoj kaip ir praitais metais, tik šiais metais jau viskas pažįstama. Einu pasiimti numeriuką. Prie registracijos jau stovi nemažas būris dalyvių, atsistoju į galą ir išgirstu, kaip Darius (vienas iš organizatorių) pasako, jog visi, kurių pavardės nuo “K”, tegul eina pas jį. Woohoo! Be eilės gaunu numeriuką! Blogoji žinia yra ta, jog šiais metais plentininkai, deja, negauna žemėlapių. Grįžtu prie automobilio, išsiimu dviratį, persirengiu ir nuvažiuoju prie starto/finišo.

Šiais metais nesu balta varna tarp žmonių - užmatau AED su Vida, Einorą, Aldį. Privažiuoja Mindaugas, trumpai persimetam keliais žodžiais ir laukiam starto.

Startas. Jis nuskamba būtent tada, kai išsijungia maniškis Garmin’as, taigi kol visi jau rieda, aš iš lėto bandau užsikrauti maršrutą. Pasiveju Mindaugą ir Aldį. Mindaugas vėliau nurūksta su pirmąją grupe, aš bandau vytis, bet pernelyg atsilikau, kol pervažiavau sankryžą, taigi važiuoju antroje grupėje su Antaris komanda. Po kažkiek laiko prisijungia prie mūsų ir daugiau dviratininkų, iš viso mūsų gal apie 10. Esu jėgų pilnas, išvažiuoju pirmas ir pradedu dirbti. Truputį padeda atstovas iš Dviratų komandos. Prisiveju atsikabinusį Mindaugą, jis prisijungia prie mūsų grupės, pailsi gale ir leidžia pailsėti man. Tempas geras, vidutinis greitis ~34km/h.

Privažiuojam pirmąjį maitinimosi punktą. Šiais metais vaišių mažiau, energetinio nematau, yra tik vandens. Teisingai padariau, jog dar namie pasidariau du buteliukus angliavandenių po 750ml. Jaučiuosi vis dar labai stiprus, norisi važiuoti, bet visi kramsnoja sausainius, tenka palaukti :) Organizatorius pasako, jog Andrejus jau yra išvažiavęs prieš 10 minučių, išvažiuojam ir mes su didesne grupele nei kad atvykom.

Pradžioje vėl dirbam aš su Mindaugu, vėliau prisijungia Colibri atstovas, mes po truputį einame į galą, ilsimės. Tempas išlieka toks pat, bet grupelė po truputį mažėja, kol liekam septyniese su Vaida ir MTB dviratininku iš Dviratų. Daug šoninio vėjo, užimame visą savo kelio pusę dviem eilėmis. Pailsėjęs vėl važiuoju į priekį, leidžiu Dviratininkui pailsėti. Po kažkiek kilometrų mūsų vėl sumažėjo iki 4, tokia sudėtimi ir pasiekiam Marijampolę.

Matau, jog tėvai jau laukia manęs, pasako džiugią naujieną, jog lyderiai atvažiavo prieš 10 minučių. Valgyti nesinori, užvalgau kelis bananus, atsigeriu ir nueinu ieškotis chebros. Saulėje kaitinasi Mindaugas, vėliau privažiuoja ir Aldis. Truputį dar pasiilsim, atsižymim ir išvažiuojam su Best Team’o nariais.

Vėjas pučia visą laiką į veidą, tempas turistiškas - apie 28km/h. Gerą kelio atkarpą pravedę Best Team’as traukiasi į galą pailsėti, išvažiuoju aš padirbėti vienas. Spaudžiu 32km/h, prieš vėją daugiau neina, pulsas laikosi apie 160, jaučiu ir galios kojose po truputį mažėja. Taip ir pradirbom su Best Team’u iki paskutinio maitinimosi punkto.

Punkte pailsėję ir pavalgę, išvažiuojam. Užkeliu tempą apie 28km/h, išgirstu Mindaugo balsą, jog nespausčiau, nes važiuojame dviese - Best Team’as pasirinko lėtestį tempą. Mindaugas dar priduria, jog jam jėgos prie pabaigos, taigi bandau išlaikyti dabartinį tempą, nors vėjas daro savo - negaliu ir aš jau išspausti daugiau. Važiuojam važiuojam, Garmin’as rodo važiuoti visą laiką tiesiai, nors teoriškai jau turėtume įvažiuoti į Kauną. Sustojam prie autobusų stotelės ir pasitikrinu maršrutą. OK, rodo, kad likę 12 km. Pamatom gale, jog atvažiuoja Best Team’as, nusprendžiam prisijungti prie jų. Kartu su jais ir pasiekėme finišą.

Lyginant su praitais metais, važiavome apie 1h trumpiau, o jei antroje dalyje nebūtų buvęs visąlaik priešpriešinis vėjas, būtume įveikę ir greičiau. Šiais metais iš viso dirbau apie 2h laiko - atidaviau grąžą KMK dievams už praeitus metus. Po finišo savijauta puiki, nieko neskauda, žodžiu, liuks :)