Plentas 24

Kvailiai mokosi iš savo klaidų, protingi - iš kitų

Liepos 2-3 dienomis vyko nevaržybinis maratonas Plentas 24, kuriame dalyvavau jau antrą kartą. Šis maratonas buvo mano pagrindinis startas šiame sezone, todėl ruošiausi atitinkamai pagal praeitų metų klaidas. O jos buvo tokios:

• prasta sėdynė ir šortai. Galbūt tikslesnis apibūdinimas būtų sėdynė - žudikė. Apvažiavęs tris ratus (~180km) iki nakties ir suplanavęs dar du (~120km) apvažiuoti ryte, nuėjau pamiegoti šešias valandas į palapinę. Atsibudęs jaučiau, kad minkštoji tokia nutrinta, jog net negalėjau prabudęs atsisėsti ir pavalgyti;
• mažai praleidau laiko ant balnelio. Pagal Stravos duomenis, 2015-ais metais iki Plentas 24 buvau pravažiavęs tik 1052,5 kilometrus;
• neveiksmingos maitinimosi žinios. Buvau pasiėmęs daug bananų, mamos pagamintus makaronus su mėsa, kažkokio hipotoninio gėrimo, 1kg avižinių sausainių ir kelis avižinius batonėlius. Blogiausia dalis ta, jog nieks “nelindo” į skrandį, o tie keli avižiniai batonėliai buvo tarsi atgaiva kūnui ir sielai.

Išsitaisius klaidas, gavosi toks rezultatas: kitas dviratis su kokybiškesne sėdyne, kokybiški BioRacer šortai, 3x daugiau praleista laiko ant balnelio, kardinaliai pakeistas maitinimosi planas su keliais eksperimentais :)

Dabar ir čia

Lauke prieš saulę - 33 laipsniai šilumos, beveik 12 laipsnių mažiau nei praitais metais. Ateina ilgai laukta 14 valanda. Startuojame. Matau, kaip pulsas įeina į šokių aikštelę ir pradeda greitu techno muzikos ritmu judėti ant 170-180 dūžių važiuojant vidutiniu tempu. Žinau, kad pas mane visada iš pradžių pulsas būna aukštas, bet kad toks aukštas ir ilgai (daugiau nei 20 minučių) - buvo tikrai neįprasta. Važiuojame didelėje grupelėje, eilėje po du. Atmosfera tarp žmonių šilta, oras taip pat. Apsipilu galvą ir krūtinę vandeniu atsigaivinti, mažai tepadeda. Pradeda merginos vesti grupelę, iš šono atrodo keistai, paspaudžiu, apsilenkiu ir važiuoju pirmas. Už kelių akimirkų prie manęs prisijungia Aldis ir nuvažiuoja į priekį, palaikau tarp jo galinio rato pusmetrinį atstumą ir stebiu pulsą. Ir tik BUMMM. Aldis, aš ir Mindaugas, važiuojantis už manęs, pataikome į duobelę. Mindaugas pameta gertuvę, sustojame draugiškai ir palaukiame. Liekame tryse. Matome, kad pagrindinė grupė nuvažiavo ne tiek ir daug, duodame anglies ir prisivijame. Privažiuoju savo mėgstamiausią vietą. Uhh, kaip smagu! Nusileidus išgirstu Mindaugo balsą, bandau sustoti šalikelėje, bet jaučiu, jog keistai manevruoja priekinis ratas. Sustoju ir patikrinu slėgį. Pustuštė :) Tikriausiai prasidūriau toje duobelėje. Mindaugas praneša, kad turi problemų su dešiniu pėdalu, tačiau toliau važiuoti gali. Tuo tarpu aš pradedu lopytis kamerą. Skylutės ieškojimo ir lopymo procesas užtrunka pernelyg ilgai, nutariu keisti kamerą į naują Continental. Kiekvieną kartą palenkus galvą matau, kaip pro kaktą nuvarva ne vienas lašas prakaito. Tikrai karšta :)

Nuo šios akimirkos nuobodžiai sukome ratus tryse iki vidurnakčio, tada pasitraukė Aldis ir apie ~5h ryto - Mindaugas.

Visi barjerai yra tik galvoje

Likau vienas prieš save ir laiką. Už diržo jau turiu ~300km ir 5 ratus. Pralenkiau praitų metų savo rezultatą ir pradėjau save motyvuoti, jog negaliu sustoti čia, reikia judėti į priekį ir užbrėžti naujas ribas. Pradeda po truputį krapnoti, pitstop’e užsimaunu antbačius, užsidedu beretę ir pasiimu striukę. Tempas geras - judu 29km/h vidutiniu greičiu. Likus maždaug 5km iki pusiaukelės pradeda lyti, tiksliau - pliaupti. Ir prie šio deserto dar papildomai pateikiami žaibai su perkūnija. Galvoj iš karto atsiranda mokyklos laikais įgytos žinios kaip nuspręsti ar toli yra žaibų židiniai. Apskaičiavęs, jog audra yra už ~7km nuo manęs, judu toliau nepaisant tikrai šlykštaus oro. Teko važiuoti ~30km tokiomis sąlygomis, kas tikrai buvo nauja mano patirtyje :)

Apvažiavęs 7 ratus ir paskaičiavęs, jog tikrai nespėsiu apvažiuoti 8-ojo, sustoju ilgėliau pailsėti ir pradėti važiuoti 5km ratukus (o jie tikrai nebuvo malonumas, kai kelias yra lopas ant lopo).

Niekada nebus lengviau, bus tik greičiau

13:10 nusprendžiu daugiau nerinkti 5km ratukų - dėl kojos ir minkštosios skausmas tapo nepakeliamas, o išnaudoti laiką persirengimui ir daiktų susikraustymui. Nors iki iškelto tikslo pritrūko ~30km, rezultatu (~470km) esu patenkintas. Šis rezultatas buvo 4-tas pagal visų dalyvių surinktą kilometražą.

Kaip ir kiekvienais metais, šie metai neapsiėjo be klaidų:

• šaltkrepšiai tokiu karštu oru tiesiog neatlieka savo funkcijos;
• kartais internetuose rašo, kad baselayer’is padeda ir karštomis vasaros dienomis. Taip, jie padeda, bet ne visi ir reikėtų apibrėžti žodį laipsniais “karštomis”;
• per 24 MTB varžybas mačiau, kaip daug rimtų sportininkų gėrė kolą. Manęs šis gėrimas neveikė taip gerai, kaip geliukas su kofeinu, kurių prireikė ryte vos dviejų vienetų miegui prablaškyti;
• vandens atsigėrimui ar atsivėsinimui 750ml retai užtekdavo;
• nauji batai nebuvo tinkamai sureguliuoti su plokštelėmis.

Pastebėjimai

Šių metų atradimas - dviratininko beretė.

Gražiausias šio renginio vaizdas - priešais mane besisukanti galinio rato kasetė.

Dviejų metų iš eilės nusivylimas - Schwalbe kameros.

Padėkos

Prie šio rezultato daug prisidėjo:

• tėvų palaikymas ir inventoriaus paruošimas;
• Mindaugo susirūpinimas mano pulsu didžiąją varžybų dalį;
• nuolatinis klubo Runglorious Bastards narių palaikymas;
• dietologės Editos Gavelienės konsultacijos.

AČIŪ!